TLK-10: F62.1 — Ilgalaikis asmenybės pakitimas po psichikos ligos

Tai asmenybės pakitimas, trunkantis mažiausiai dvejus metus ir atsiradęs po traumuojančios patirties, sergant sunkia psichikos liga. Pakitimo negalima paaiškinti iki tol buvusiu asmenybės sutrikimu ir jį reikia diferencijuoti nuo rezidualinės šizofrenijos ir kitų nepakankamo pasveikimo nuo anksčiau pasireiškusios psichikos ligos būsenų. Šiam sutrikimui yra būdinga perdėta priklausomybė ir reikalaujanti nuostata kitų atžvilgiu, įsitikinimas, kad pakitimas ar asmenybės sutrikimas atsirado dėl ankstesnės ligos ir kad dėl to nesugebama užmegzti bei išlaikyti artimų ir patikimų asmeninių santykių bei jaučiama socialinė izoliacija. Šiam asmenybės pakitimui taip pat būdingas asmens pasyvumas, sumažėjęs interesų ratas ir susilpnėjęs domėjimasis laisvalaikio veikla, nuolatiniai nusiskundimai dėl ligos, juos galima sieti su hipochondriniais skundais ir ligoto žmogaus elgesiu. Taip pat būdinga disforiška ar labili nuotaika, pasireiškianti ne dėl esančio psichikos sutrikimo arba anksčiau buvusios psichikos ligos su rezidualiniais afektiniais simptomais, ir ilgai trunkantis socialinio ir darbinio funkcionavimo sutrikimas.