TLK-10: F43.0 — Ūminė reakcija į stresą

Tai praeinantis sutrikimas, atsiradęs individui be jokių išreikštų psichikos sutrikimo požymių, kaip reakcija į išskirtinai stiprų fizinį ir psichinį stresą ir paprastai praeinantis po kelių valandų ar dienų. Individualus jautrumas ir adaptacinių mechanizmų pajėgumas yra reikšmingi šiam sutrikimui atsirasti ir jo sunkumui. Simptomai sukuria tipišką mišrų ir besikeičiantį klinikinį vaizdą, kuriam būdinga pradinė „apdujimo“ būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką, prarandama orientacija. Po šios stadijos pacientas gali arba užsisklęsti savyje (iki disociacinio stuporo lygio – F44.2), arba patirti ažitaciją (susijaudinti) ir tapti hiperaktyvus (pabėgimo reakcija, arba fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir panikos vegetaciniai požymiai (tachikardija, prakaitavimas, karščio pylimas). Simptomai paprastai pasireiškia praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio ir išnyksta per 2–3 dienas (dažnai ir po kelių valandų). Gali pasireikšti dalinė ar visiška epizodo amnezija (F44.0). Jeigu simptomai išlieka ir toliau, turėtų būti apsvarstyta kitos diagnozės galimybė.
Ūminė:
• krizinė reakcija
• reakcija į stresą
Mūšio nuovargis
Krizinė būsena
Psichinis šokas