TLK-10: F09 — Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas

Ligos kodas F09 naudojamas tada, kai nurodoma diagnozė: nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas.
Atgal ↩

Pastaba dėl F09 diagnozės kodo taikymo: Psichozės: / • organinė, neklasifikuojama kitaip / • simptominė, neklasifikuojama kitaip Išskyrus: psichozę, neklasifikuojamą kitaip (F29) PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI DĖL PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO(F10-F19) ∇0503 Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis – klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms. / / Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo. Kita diagnozė turi būti taikoma, jei psichoaktyvioji medžiaga sukėlė intoksikaciją (ketvirtas ženklas .0) arba buvo žalingas vartojimas (ketvirtasis ženklas .1), išsivystė priklausomybės sindromas (ketvirtas ženklas .2) ar kiti sutrikimai (ketvirtas ženklas .3–.9). / / Tik tais atvejais, kai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pobūdis yra chaotiškas ir nenusakomas arba kai skirtingų narkotikų poveikis yra neišskiriamai susijęs, galima naudoti kodą F19.-. Išskyrus: piktnaudžiavimą priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis (F55) Kategorijoms F10–F19 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija: / / .0 ūmi intoksikacija / Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos. Jų pobūdis priklauso nuo vartotos medžiagos farmakologinio poveikio ir vartojimo būdo. / / Staigus girtumas, sergant alkoholizmu / Nemalonus apsvaigimas dėl haliucinogeninių narkotikų (angl. – bad trips) / Girtumas, neklasifikuojamas kitaip / Patologinė intoksikacija / Transas ir savitvardos praradimas dėl intoksikacijos psichoaktyviąja medžiaga / / Išskyrus: apsinuodijimą (T36–T50) .1 žalingas vartojimas / Tai psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai. Gali pakenkti somatinei būklei (pavyzdžiui, hepatitas nuo sau injekuojamų narkotikų) arba psichikai (pvz., depresinio sutrikimo epizodai dėl gausaus alkoholio vartojimo). / / Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo sutrikimas, neklasifikuojamas kitaip / / .2 priklausomybės sindromas / Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. Tipiškiausi šio sindromo požymiai yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą, sunkumas kontroliuoti vartojimą, vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių, medžiagos vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai, padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai ir kai kuriais atvejais fizinės abstinencijos būklė. / / Priklausomybės sindromas gali būti specifiškas medžiagai (pvz., tabakui, alkoholiui arba diazepamui), medžiagų klasei (pvz., opioidams) arba didesnei įvairių farmakologinių medžiagų grupei. / / Lėtinis alkoholizmas / Dipsomanija / Narkomanija / / .3 abstinencijos būklė / Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai. / / .4 abstinencijos būklė su delyru / Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių. Kai tikėtina, kad etiologijai įtakos turi ir organiniai veiksniai, būklė turi būti koduojama F05.8. / / (Baltoji karštligė (Delirium tremens) (sukelta alkoholio) / / .5 psichozinis sutrikimas / Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės. Sąmonė paprastai yra aiški, bet gali būti tam tikro laipsnio nedidelis jos susiaurėjimas. / / Alkoholinis (-ė): haliucinozė pavydas paranoja psichozė, neklasifikuojama kitaip Išskyrus: alkoholio ar kitos psichoaktyviosios medžiagos sukeltą rezidualinį arba vėlai atsirandantį psichozinį sutrikimą (F10–F19 su ketvirtuoju ženklu .7) .6 amnezinis sindromas / Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne. Kitos kognityvinės funkcijos paprastai būna santykinai gerai išlikusios, ir amneziniai defektai yra neproporcingai dideli, palyginti su jomis. / / Amnezinis sutrikimas, sukeltas alkoholio arba narkotikų / / Korsakovo (Korsakov) psichozė arba sindromas, sukeltas alkoholio arba kitos psichoaktyviosios medžiagos, arba nepatikslinta   Susijusiam su Vernikės (Wernicke) liga ar sindromu nurodyti naudokite papildomą kodą  (E51.2† G32.8*) / / Išskyrus: nealkoholinę Korsakovo (Korsakov) psichozę arba sindromą (F04.9) / potrauminę amneziją (F04.0-) .7 rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas / Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu. Reminiscencijos gali būti atskiriamos nuo psichozinių sutrikimų dėl savo epizodinės prigimties, dažniausiai neilgos trukmės, kartais besikartojančių ankstesnių, susijusių su alkoholiu ar narkotikais, pojūčių (angl. – flashbacks). / / Alkoholinė demencija, neklasifikuojama kitaip / Lėtinis alkoholinis smegenų sindromas / Demencija ir kitos lengvesnės nuolatinio kognityvinio pakenkimo formos / Reminiscencijos / Vėlai atsirandantis psichoaktyviosios medžiagos sukeltas psichozinis sutrikimas / Pohaliucinogeninis suvokimo sutrikimas / Rezidualinis: afektinis sutrikimas asmenybės ir elgesio sutrikimas Išskyrus: alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukeltą: Korsakovo (Korsakov) sindromą (F10–F19 su ketvirtuoju ženklu .6) psichozę (F10–F19 su ketvirtuoju ženklu .5) .8 kiti psichikos ir elgesio sutrikimai / / .9 nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas